Pradžia

Autoriai: Guoda Barduskaitė, Andrei Deacu, Delia Roxana Moldoveanu

TERITORIJOS ANALIZĖ
Misionierių sodai turi visą neišnaudotų galimybių paketą: įspūdingą reljefą, atsiveriančias miesto panoramas, tvenkinius, šaltinius, šalia tekančią Vilnios upę bei puikų susisiekimą su svarbiausiomis miesto viešosiomis erdvėmis.
Deja, šiuo metu tai tėra neprižiūrėta žalia erdvė, praradusi savo identitetą ir neturinti aiškios paskirties. Teritoriją, istoriškai funkcionavusią kaip vienas sodas, dabar Maironio gatvė dalija į dvi dalis, neturinčias nei vizualinio, nei funkcinio ryšio. Parkas pakankamai gerai pasiekiamas iš vakarinės pusės, tačiau sunkiai - iš pietų ir rytų, ir yra tarsi akligatvis. Tvenkiniai apžėlę ir nešvarūs, šaltiniai pradingę gilioj žolėj, o upė vargiai išnaudojama.
PROJEKTO KONCEPCIJA
Projekte į parką pažvelgta iš šiuolaikinės ekologinės perspektyvos, tuo pačiu semiantis įkvėpimo iš baroko stiliaus laikotarpio, kuriuo buvo įkurta Misionierių bažnyčia, vienuolynas bei sodas.
Tradicinių baroko parkų ir sodų želdiniai buvo projektuojami kaip geometriniai ornamentai. Esminis baroko sodų priežiūros tikslas – išlaikyti sukurtą vaizdą, neleidžiant kisti augalų formoms bei išbujoti nepageidaujamoms rūšims. Šiais laikais, priešingai, ekologai skatina bioįvairovę miestuose, ir įžvelgia didelę vertę savaime užžėlusiose teritorijose. „Trečiojo kraštovaizdžio“ teorijoje garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Gilles Clement išreiškia naują požiūrį į „neprižiūrėtas“ žaliąsias erdves kaip į galimybę miestų terpėje vystytis natūralioms ekosistemoms: „Rūšių skaičius prižiūrimuose laukuose ar miškuose yra žymiai mažesnis nei apleistose vietose. Šiuo požiūriu “Trečiasis kraštovaizdis” yra planetos genetinis rezervuaras.“ Panašios mintys taip pat buvo išreikštos ekologijos judėjimo, kuris įtakojo daugelio žymių kraštovaizdžio architektūros studijų filosofiją (Turenscape, West8, Field Operations).
Misionierių sodų sprendinyje suvienijamos šios dvi perspektyvos: geometrizuotos, nuolat prižiūrimos kruopščiai atrinktų augalų erdvės, primenančios istorinę sodų tradiciją, derinamos su idėja išsaugoti egzistuojančią turtingą ekosistemą bei pionierines rūšis, sudarančias genetinę duomenų bazę darniam ateities miesto vystymuisi. Pagrindinė projekto idėja - kontrastas tarp geometrizuotos struktūros ir laukinio charakterio želdynų.
STRATEGIJA
Projekte naudojami trys būdai pritaikyti minėtą koncepciją parko teritorijoje:
1. Geometrinių formų “iškirtimas” esamoje neprižiūrėtoje, apžėlusioje parko erdvėje.
2. Geometrizuoto „tinklelio“ perdengimas su esama chaotiška parko struktūra.
3. Esamo reljefo išryškinimas, jį geometrizuojant.
PROJEKTINIAI SPRENDINIAI
Parke sukuriamos kontrastingo charakterio erdvės: urbanizuotos (turgaus aikštė, upės terasa, Misionierių kalvos šlaito promenada) bei „laukinės“ (žemutinė parko dalis, apimanti tvenkinius ir želdynus rytinėje parko pusėje).
Siekiant išsaugoti parko – sodo identitetą, kuris siejasi su pirmine parko funkcija, svarbus vaidmuo suteikiamas privatiems sodams, besiribojantiems su parku: siūlome sutvarkyti šiaurinį parko pakraštį, įrengiant vienodas žemas tvoreles su varteliais į parką, kad būtų šlaikomas funkcinis bei vizualinis ryšys tarp parko ir sodų. Aplink esamą laiptuotą promenadą šlaite suprojektuotas dekoratyvinis aromatinių žolelių, o kampe tarp Maironio ir Subačiaus gatvių – laukinių vaismedžių sodas.
Takai ir įėjimai
Parko dalys, atskirtos Maironio g., sujungiamos pėsčiųjų tiltu; sukuriama nauja svarbi judėjimo ašis tarp barbakano ir Paupio tilto. Pagerinamas parko prieinamumas iš Markučių mikrorajono pusės, įrengiant įėjimus rytinėje dalyje. Siūloma nauja jungtis per Misionierių ligoninės kiemą patogesniam patekimui iš Rasų mikrorajono pusės. Įvedama takų hierarchija: svarbesni takai grįsti, antraeiliai – natūralūs.
Vandens telkiniai
1. Tymo turgaus erdvė praplečiama link Vilnios upės; įrengiama terasa krantinėje.
2. Tvenkiniai tampa vandens valymo sistemos dalimi; tai pagerina jų funkcionalumą.
3. Šaltiniai išryškinami, paverčiant juos svarbiais urbanistinės aplinkos elementais.
Vandens valymo sistema
Tvenkiniai, naudojami kaip vandens valymo sistema, surinktų ir išvalytų nešvarų lietaus vandenį, nutekantį į parką iš Maironio gatvės. Tvenkinys, esantis aukštesniame lygyje, veiktų kaip lietaus vandens talpykla, kur vanduo būtų valomas nendrėmis ir meldais. Iš pirmojo tvenkinio vanduo patenka į žemesnio lygio tvenkinius, kur vyksta antrinis vandens valymas irisais, vandenine mėta bei meldais. Šiuose tvenkiniuose būtų galima maudytis ir žvejoti; vanduo būtų tinkamas sodų, parko pievų bei gėlynų laistymui, o nuosėdos - trąšai.
Apželdinimas ir priežiūra
Parko teritorija yra turtinga laukiniais daugiamečiais žydinčiais augalais. Usnys, garšvos, kiaulpienės, vėdrynai suteikia prieglobstį daugeliui drugelių bei kitų vabzdžių rūšių. Projekte esama laukinė pieva išlaikoma, padarant ją patrauklesnę, saugesnę ir lengviau prieinamą parko lankytojams. Siūlome išvalyti 80% esamų krūmynų, paliekant likusius smulkiai parko gyvūnijai. Tokia pieva, sukurianti stabilią ekosistemą, gali egzistuoti neprižiūrima; tereikia kas 3-5 metus apgenėti krūmus. Žolė palei takus bei suprojektuotose specialiai įvairiems užsiėmams skirtose pievelėse turėtų būti pjaunama nuolat.
Projektuojami nauji želdiniai – vaismedžiai, gėlės, aromatinės žolelės - skirti sustiprinti sodo charakterį parke. Visi jie daugiamečiai ir nereikalauja daug priežiūros.
Lauko baldai ir įrengimai
Be esamų Tymo turgaus prekybos namelių, kurie išlaikomi, siūlome papildyti parko erdvę moduliniais baldais, kurie galėtų tarnauti kaip prekystaliai ar vietos atsisėdimui ne turgaus metu. Baldai turėtų būti paprastos, pigios konstrukcijos. Siūlome baldų dizaino kūrimą patikėti VDA studentams konkurso būdu: vietinės bendruomenės įtraukimas į projektavimo procesą yra vienas iš svarbiausių darnaus vystymosi principų.
Soduose, suprojektuoti maži vieningo stiliaus sandėliukai, kurie, spalvingai dekoruoti, taptų įdomiais ir funkcionaliais meniniais elementais. Iš kitų siūlomų gerbūvio įrengimų paminėtini upės terasa su laiptais ir suoliukais, suoliukai šlaite bei apžvalgos aikštelėse, vaikų žaidimų aikštelės, tvenkinių lieptai.
Apšvietimas
Siūlome gerai apšviesti pagrindinius takus bei intensyviai naudojamas erdves (aikštę, laiptus prie upės, žaidimų aikšteles), dekoratyviniu apšvietimu išryškinti šlaito geometriją bei medžių alėjas, o laukinio charakterio parko dalyje įrengti apšvietimą su judesio jutikliais palei takus, kuris būtų skirtas saugumui užtikrinti ir nekenktų parko gyvūnijai.